- plytlaižys
- plytlaižỹs, -ė̃ smob. (3b) NdŽ, plỹtlaižis, -ė (1) Vl menk. 1. J, Skd, Kal, Kv perdėtai dievobaimingas, pamaldus žmogus: Ligonis sušuko: „O, ateina jau koks nor plytlaižis, jis čia man priklysis, nenoriu jo nė matyti“ M.Valanč. Sako: plytlaižis, meldininkas, veidmainys, davatka Blv. 2. pataikūnas: Dvarų plytlaižiai Vaižg. Kad tik nebereikėtų būti pono plytlaižiu rš. Su tokiu plỹtlaižiu nė ko prasidėti Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.